Telšiai

Žemaičių aukštumoje, ant septynių kalvų, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių įsikūrę Telšiai - Žemaitijos sostinė, Žemaitijos katalikybės centras, rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestą garsina Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, V. Borisevičiaus kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus "Alka", Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas.

Telšiai rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1398 m. (kitais duomenimis - 1450 m.). Kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų 1317 m. paminėtą Talsa slėnį.

Gyvenvietė kūrėsi buvusioje kuršių genties teritorijoje. Nors dažniausiai teigiama, kad vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone, padavimai byloja, jog Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), žemaičių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli miesto esančio Džiugo kalno.

Telšiai ilgai niekuo neišsiskyrė iš kitų Žemaitijos miestelių. XV a. antros pusės dokumentuose minimas Telšių dvaras, 1527 m. - Telšių valsčius.

Visą straipsnį skaitykite: https://zemaitijospaveldas.eu/