Telšiai – modernioji tarpukario Žemaitijos sostinė

VAIDAS PETRULIS 

"Kai kurie istorikai Telšius lygina su Romos miestu, nes Romos miestas esąs pastatytas ant septynių kalvų, o Telšiai irgi pastatyti ant kalvų, kalvelių" - tokiu išradingu palyginimu tekstą apie Telšius pradeda straipsnis 1939 metų "Žemaičių prieteliuje". Šiandienos architektūros istorikui tarpukario Telšius, ko gero, derėtų lyginti su Kaunu. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, o Telšiai - simbolinė Žemaitijos sostinė. Architektūros modernumu Telšiai taip pat nenusileido. Nors statybų skaičiumi šių miestų lyginti nėra kaip, atskirų projektų unikalumu šie miestai gali drąsiai varžytis. Užtenka priminti 1937 m. pagal architekto Vsevolodo Kopylovo projektą pastatyta Telšių stačiatikiųŠv. Mikalojaus cerkvę. Tai bene vienintelis kubizmo architektūros pavyzdys Lietuvoje. Taigi, kuo gi įdomi ir išskirtinė tarpukario Telšių architektūra?

Urbanistiniai ir architektūriniai miesto pokyčiai, natūralu, atliepia bendruosius to meto Lietuvos miestų raidos dėsningumus. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu statybų procesai gana vangūs. Ryškesni modernizacijos procesai prasideda tik 1931 m., gavus pirmaeilio miesto teises. Palaipsniui atsigaunant po didžiosios pasaulį ištikusios ekonominės krizės, Telšiuose prasidėjo intensyvesnių, o ir stilistiškai išraiškingesnių statybų laikas. Visgi skirstymas į du raidos dešimtmečius - tai tik supaprastinta schema. Kiekviename mieste, skirtinguose urbanistiniuose, gamtiniuose bei istoriniuose kontekstuose galime įžvelgti tik šiai vietai būdingas unikalias charakteristikas.

Visą straipsnį skaitykite: https://www.bernardinai.lt/